Vis daugiau dėmesio žmonės skiria miegamojo erdvei. Kambarinės gėlės ne tik puošia kambarius, džiugina akis, bet jos gali būti naudingos mūsų sveikatai. Retai kada susimąstome, kad mūsų kambariniai augalai turi nemažai įtakos mūsų savijautai ir sveikatai. Kambariuose, kuriuose nėra augalų dažniau sergama gripu, skauda galvą, dirginama gerklė, kamuoja sausas kosulys taip pat jaučiamas bendras silpnumas.
Keletas kambarinių gėlių miegamajame pagerina ne tik mikroklimatą, miego kokybę, bet ir drėkiną sausą orą. Pagrindinė kambarinių augalų nauda miegamajame yra oro drėkinimas, miego metu nedžiūsta gleivinės, plaučiai geriau kvėpuoja, ryte jaučiamės geriau pailsėję. Sausą orą geriausiai drėkina tie augalai, kuriuos reikia dažnai laistyti.
Kambariniai augalai, atnešantys daugiausiai naudos:
Dracena (Dracaena). Šis augalas tinkamas laikyti miegamuosiuose, kadangi išskiria deguonį ir naktį. Dracenos pasižymi puikiu gebėjimu valyti orą nuo kenksmingų medžiagų. Iš jų galima išskirti kraštuotąją, dar vadinamą Madagaskaro draceną (Draceana marginata).
Alavijas. Alavijas vienas iš retų augalų, kuris tinka auginti miegamajame. Jis valo namų orą nuo kenksmingų medžiagų, naktį išskiria deguonį ir suvartoja anglies dioksidą.
Augalai kambario orą drėkina vandens garais, kuriuos išskiria fotosintezės metu. Augalai išgarina apie 90 procentų vandens, kurį pasiima. Nuo kambaryje esančios drėgmės priklauso ir augalų aktyvumas, esant dideliai drėgmei augalai vandens beveik neišgarina, o esant sausoms dienoms išgarina gausiai.
Naktį fotosintezė sustoja ir augalai pradeda kvėpuoti, naudodami deguonį ir išskirdami anglies dioksidą. Maža dalis augalų elgiasi atvirkščiai, savo deguonį pasiima dieną, o naktį, anglies dioksidą ir jį išskiria į aplinką. Tokius augalus galima laikyti miegamajame, taip užtikrinant geresnį poilsį.
Augalai kambarius drėkina garindami vandenį pro lapus, kambarių drėgmė keičiasi laistant gėles. Jeigu gyvenamojoje patalpoje jaučiame drėgmės trūkumą, vertėtų gėles apipurkšti vandeniu, „pamaitinti per lapus“. Reikėtų laistyti ne patį augalą, o drėkinti orą. Reikia nepamiršti dažniau purkšti lapus ir šakas, purenti žemę, kurioje augalas pasodintas.