Simptomai: ką galite pastebėti patys?
Drėgmės problema dažniausiai prasideda tyliai. Rytais rasoja langai, kambaryje jaučiamas sunkus kvapas, už spintos atsiranda tamsių taškų, šaltas sienos kampas ilgai lieka drėgnas. Po lietaus didėjanti dėmė, nuo grindų kylanti drėgmės juosta ir kondensatas ant lango gali atrodyti panašiai, tačiau jų priežastys skiriasi.
- kondensatas ant vidinės lango pusės arba palangės;
- juodos, žalios ar pilkšvos dėmės kampuose ir už baldų;
- atsilupę tapetai, išsipūtę dažai, byrantys paviršiai;
- pelėsinis ar tvankus kvapas, kuris grįžta išvėdinus;
- lokali dėmė, kuri padidėja po lietaus.
Priežastys: iš kur atsiranda drėgmė?
Dažniausia kasdienė priežastis – patalpose susidarantys vandens garai ir nepakankama oro apykaita. Maisto gamyba, maudymasis, skalbinių džiovinimas ir žmonių kvėpavimas didina santykinę drėgmę. Kai drėgnas oras paliečia šaltą stiklą, angokraštį ar šilumos tiltelį, susidaro kondensatas.
Tačiau ne kiekviena drėgna dėmė yra kondensatas. Vanduo gali patekti pro nesandarų stogą, fasado įtrūkį, palangę ar vamzdyną. Apatinėje sienos dalyje matoma drėgmės riba gali būti susijusi su gruntu arba pažeista hidroizoliacija. Todėl prieš valant svarbu nustatyti ne tik dėmę, bet ir jos šaltinį.
Ką patikrinti per vieną dieną?
- Pamatuokite kambario temperatūrą ir santykinę drėgmę ryte, vakare bei po maudymosi.
- Patikrinkite, ar veikia virtuvės ir vonios ištraukiamoji ventiliacija.
- Atitraukite baldus nuo šaltų išorinių sienų ir įvertinkite paslėptus kampus.
- Stebėkite, ar dėmė keičiasi po lietaus, ar labiau atsiranda šaltomis dienomis.
- Apžiūrėkite stogą, latakus, lietvamzdžius ir langų sandūras iš saugios vietos.
Jei daugiausia drėgmės matote ant stiklo, pradėkite nuo išsamesnio gido kodėl rasoja langai ir ką reiškia kondensato vieta.
Galimi sprendimai
Trumpas intensyvus vėdinimas, veikianti ištraukiamoji ventiliacija, tolygesnis šildymas ir neuždengti radiatoriai padeda sumažinti kondensato riziką. Šalčio tiltams ar nesandariems mazgams gali reikėti termovizijos, sandarumo bandymo arba statybos specialisto apžiūros. Nuotėkį ar pratekėjimą būtina pašalinti prieš atnaujinant apdailą.
Pelėsio neuždažykite neišsprendę drėgmės priežasties. Nedidelio paviršinio ploto valymas gali būti tik paskutinis žingsnis. Plačiau: kada pelėsį valyti patiems, o kada kviesti meistrus.
Kada būtina specialisto pagalba?
Kreipkitės į specialistą, jei pažeidimas didėja, pelėsis nuolat grįžta, drėgmė atsirado po vamzdyno avarijos, konstrukcijos minkštėja arba namuose gyvena kvėpavimo ligomis sergantys žmonės. Didelė ar paslėpta drėgmė gali paveikti ne tik apdailą, bet ir konstrukcijas bei sveikatą.
