Šilumos siurblys senam namui su radiatoriais: kada apsimoka, o kada sąskaita nuvilia?

„Pasistatysiu šilumos siurblį ir pagaliau nebereikės kūrenti.“ Šis lūkestis dažnai išsipildo. Tačiau kitas pažadas — kad kartu būtinai sumažės sąskaita — priklauso ne vien nuo naujo įrenginio. Senam namui su radiatoriais galima parinkti gerą sprendimą, bet pirmiausia reikia atsakyti į klausimą, kurio reklamoje kartais nesigirdi: kokios temperatūros vandens jūsų namui reikia šalčiausią dieną?

Jeigu pasiūlymas prasideda ir baigiasi „tokiam plotui užteks 12 kW“, verta sustoti. Kvadratiniai metrai nepasako nei to, kiek šilumos namas praranda, nei to, kiek jos atiduos esami radiatoriai. O šie du skaičiai gali nulemti daugiau nei gamintojo logotipas.

Šiame gide kalbame daugiausia apie oras–vanduo šilumos siurblį, prijungiamą prie vandeniu šildomų radiatorių. Oras–oras įrenginys jų vandens nešildo. Gruntas–vanduo sistemai taikoma ta pati žemesnės šildymo temperatūros logika, tačiau jos įrengimas ir šilumos šaltinis skiriasi.

Informacija patikrinta 2026 m. spalio 2 d. Skaičiavimo pavyzdžiai yra iliustraciniai, ne konkretaus įrenginio pažadas ar jūsų namo projektas.

1. Seni radiatoriai: ne draudimas, o užduotis projektuotojui

Šilumos siurblys nėra skirtas tik naujam namui su grindiniu šildymu. Tinkamai parinkti radiatoriai taip pat gali šildyti žemesnės temperatūros vandeniu. Fraunhofer ISE stebėjimai esamuose Vokietijos pastatuose rodo, kad vien statybos metai efektyvumo nepaaiškina: svarbios konkrečios sistemos sąlygos. Tai nėra Lietuvos namų rezultatų garantija, bet gera priežastis nenurašyti seno namo vien pagal jo amžių. Šaltinis: Fraunhofer ISE tyrimas.

Ketaus ar plieninis radiatorius nėra automatiškai „tinkamas“ arba „netinkamas“. Reikia žinoti jo dydį, tipą, būklę ir galią prie numatomų tiekimo bei grįžimo temperatūrų. Kataloge nurodyta galia prie karštesnio vandens nebus tokia pati prie vėsesnio. Vien prisilietimas prie radiatoriaus nieko neišmatuoja.

Gali paaiškėti, kad užtenka pakeisti kelis per mažus radiatorius šalčiausiuose kambariuose, subalansuoti sistemą ir sumažinti namo šilumos nuostolius. Gali paaiškėti ir priešingai — kad būtinas platesnis atnaujinimas. Abiem atvejais verta tai sužinoti prieš perkant įrenginį, o ne po pirmos sausio sąskaitos.

2. Kodėl 45 °C ir 65 °C nėra tas pats?

Siurbliui tenka perkelti šilumą iš lauko į šildymo sistemą. Kuo šaltesnis šaltinis ir kuo karštesnio vandens prašote, tuo sunkesnės jo darbo sąlygos. Todėl gebėjimas pasiekti aukštą temperatūrą dar nereiškia, kad ją palaikyti bus pigu. Energy Saving Trust techninis vadovas pabrėžia šaltinio ir tiekiamo vandens temperatūrų įtaką efektyvumui.

• Jei namui pakanka maždaug 40–45 °C vandens ir projektas tai patvirtina, sistema turi palankesnes sąlygas dirbti efektyviai.
• Jei reikia maždaug 50–55 °C, sprendimas vis tiek galimas, bet ypač svarbu tikrinti pasirinkto modelio duomenis ir radiatorių pakankamumą.
• Jei per šalčius būtina 60–65 °C ar daugiau, reikia skaičiuoti aukštatemperatūrės sistemos ekonominį rezultatą ir alternatyvas: radiatorių keitimą, šiltinimą ar kitą šildymo sprendimą.

Šie intervalai yra orientyrai pokalbiui, ne universalios apsimokėjimo ribos. Svarbu, prie kokios lauko temperatūros tokio vandens reikia. 55 °C tik kelias šalčiausias dienas ir 55 °C visą sezoną yra skirtingos situacijos. Lietuvai reikia vietos klimato sąlygas atitinkančio projekto, o ne tiesiog perkelto švelnesnio klimato pavyzdžio.

3. Vienas gražus COP skaičius sąskaitos neprognozuoja

COP nusako šilumos ir sunaudotos elektros santykį konkrečiomis darbo sąlygomis. SCOP yra standartizuotas sezoninis rodiklis. Lygindami modelius žiūrėkite, kokiam klimatui ir vandens temperatūrai jis pateiktas: du skirtingų sąlygų skaičiai nėra sąžiningas palyginimas. Šiuos rodiklius paaiškina Lietuvos energetikos agentūra.

Žymėjimas A7/W35 reiškia duomenis prie +7 °C lauko oro ir 35 °C tiekiamo vandens. Jie neatsako, kaip įrenginys dirbs prie −15 °C ir 55 °C vandens. Paprašykite gamintojo galios bei efektyvumo lentelių būtent jūsų projektui svarbiose sąlygose. Taip pat klauskite, kada prisijungs elektrinis kaitintuvas. Šaltinis: įrenginio parinkimo metodika.

Sąskaitai prognozuoti reikalingas tikėtinas visos sistemos sezoninis efektyvumas, aiškiai nurodant, kas įtraukta: kompresorius, elektrinis kaitintuvas, cirkuliaciniai siurbliai, karšto vandens ruošimas. Reklaminis rodiklis ir skaitikliu išmatuotas rezultatas nebūtinai sutaps.

4. Tas pats namas, trys labai skirtingos sąskaitos

Tarkime, patalpoms per sezoną reikia 18 000 kWh naudingosios šilumos, o visa skaičiuojama elektros kaina yra 0,25 Eur/kWh. Tai pasirinktos prielaidos, ne tipinio Lietuvos namo poreikis ir ne dabartinis tiekėjo tarifas. Karštas vanduo, investicija bei priežiūra į šį pavyzdį neįtraukti.

Visos sistemos sezoninis efektyvumas	Elektros poreikis	Sezono elektros išlaidos
3,5	18 000 / 3,5 ≈ 5 143 kWh	Apie 1 286 Eur
2,5	18 000 / 2,5 = 7 200 kWh	1 800 Eur
2,0	18 000 / 2,0 = 9 000 kWh	2 250 Eur

Skirtumas tarp pirmo ir trečio scenarijaus — apie 964 Eur per sezoną. Namas tas pats, šilumos poreikis tas pats, tarifas tas pats. Pasikeitė tik tai, kiek šilumos sistema pateikia už vieną sunaudotą elektros kilovatvalandę. Tai ne prognozė, kad jūsų siurblys pasieks kurį nors iš šių skaičių — tai jautrumo patikra.

Savo variantą skaičiuokite taip: šilumos poreikis / tikėtinas sezoninis efektyvumas × elektros tarifas. Jei pasirinktas efektyvumas jau apima kaitintuvą ir kitą įrangą, tų pačių sąnaudų nepridėkite antrą kartą. Jei neapima — jas reikia įvertinti atskirai.

Dar vienas naudingas patikrinimas: jei dabartinė naudingoji šiluma kainuoja 0,08 Eur/kWh, o elektra — 0,25 Eur/kWh, vien energijos kainai susilyginti reikėtų sezoninio efektyvumo 0,25 / 0,08 = 3,125. Virš šios ribos energijos dalis pigesnė, žemiau — brangesnė. Abu tarifai čia taip pat tik prielaidos. Katilo kurą būtina perskaičiuoti į naudingąją šilumą, įvertinant jo efektyvumą.

5. Kada apsimoka, o kada pirmiau verta tvarkyti namą?

Palankus scenarijus: žinomas šilumos poreikis, radiatoriai pakankami prie pagrįstos temperatūros, įrenginys parinktas vietos šalčiams, o dabartinis šildymas brangus arba nepatogus. Vis dėlto „apsimoka“ gali reikšti du skirtingus dalykus: mažesnes išlaidas arba patogesnį gyvenimą. Nebereikia nešti kuro ir kūrenti, bet vien šis patogumas negarantuoja finansinio atsipirkimo.

Rizikingas scenarijus: nesandarus, daug šilumos prarandantis namas, maži radiatoriai, nuolat aukšta vandens temperatūra ir pažadas sutaupyti be skaičiavimo. Siurblys nepanaikina nuostolių per stogą ar sienas. Kartais investicija į perdangos šiltinimą ar kelis radiatorius pakeičia sistemos darbo sąlygas labiau nei brangesnis įrenginio modelis. Pradėti galima nuo mūsų gido „Namuose šalta, o sąskaitos didelės“.

Į investiciją įtraukite ne tik siurblį: montavimą, radiatorius, vamzdyną, valdymą, elektros įvado pakeitimus, karšto vandens talpą, senos įrangos sutvarkymą ir priežiūrą. Jei grynoji investicija būtų 8 000 Eur, o metinis grynasis sutaupymas — 500 Eur, paprastas atsipirkimas būtų 16 metų. Tai tik aritmetinis pavyzdys, neįvertinantis finansavimo, remonto, kainų pokyčių ar įrangos tarnavimo laiko. Jei sutaupymo nėra, tokio atsipirkimo skaičiuoti negalima.

Parama gali sumažinti pradinę investiciją, tačiau blogai parinktos sistemos efektyvumo nepataiso. Apie kvietimą skaitykite katilų keitimo paramos straipsnyje; prieš priimdami sprendimą tikrinkite tuo metu galiojančias oficialias sąlygas.

6. Kodėl po montavimo sąskaita gali nuvilti?

• Dažnai dirba elektrinis kaitintuvas. Jis gali būti reikalinga projekto dalis, bet jo darbo valandos ir sąnaudos neturi būti netikėtumas.
• Visą sezoną palaikoma per aukšta vandens temperatūra. Tinkamai nustatyta šildymo kreivė leidžia ją derinti prie oro, o ne nuolat šildyti pagal blogiausią scenarijų. Šaltinis: valdymas pagal lauko temperatūrą.
• Įrenginys dažnai įsijungia ir išsijungia. Reikia tikrinti galios parinkimą, minimalų srautą, valdymą ir sistemos vandens tūrį; buferinė talpa nėra universalus receptas visiems namams. Šaltinis: sistemos tūris ir apsauga nuo užšalimo.
• Lyginamos skirtingos paslaugos. Anksčiau šildėte dalį namo iki 18 °C, dabar visą iki 22 °C; arba į siurblio sąnaudas pateko karštas vanduo, kuris anksčiau buvo apskaitomas atskirai.
• Vertinama visa namo elektros sąskaita. Ji neparodo vien šildymo. Naudingesnė atskira sistemos elektros apskaita, o tikram efektyvumui nustatyti — ir pateiktos šilumos matavimas.

Vien šaltas mėnuo nėra pakankamas įrodymas, kad sistema nepavyko. Vertinkite lauko ir patalpų temperatūrą, karšto vandens poreikį bei visą sezoną. Tačiau nuolatinis kaitintuvo darbas ar nepasiekiama kambarių temperatūra yra priežastis prašyti montuotojo patikros, o ne tiesiog susitaikyti su sąskaita.

7. Ką paprašyti pateikti prieš pasirašant sutartį?

1. Namo ir kiekvieno kambario šilumos nuostolių skaičiavimą su nurodyta vietos projektine lauko temperatūra.
2. Radiatorių pakankamumo lentelę prie numatytų vandens temperatūrų ir sąrašą, ką reikės pakeisti.
3. Siurblio galią bei efektyvumą šaltu oru, ne vien duomenis prie +7 °C ir 35 °C vandens.
4. Kaitintuvo įsijungimo sąlygas ir jo numatomą indėlį į metines sąnaudas.
5. Metinių išlaidų prognozę su prielaidomis: šilumos poreikiu, tarifu, efektyvumu, karšto vandens ir pagalbinės įrangos įtraukimu.
6. Pilną darbų sąmatą, įskaitant elektrą, hidrauliką, lauko bloko vietą, triukšmo vertinimą ir atitirpinimo vandens nuvedimą.
7. Paleidimo ir priežiūros planą: kas subalansuos sistemą, nustatys kreivę, paaiškins valdymą ir padės po pirmųjų šalčių.

Jeigu du pasiūlymai remiasi skirtingu namo poreikiu ar vandens temperatūra, vien galutinės kainos palyginimas klaidina. Paprašykite juos perskaičiuoti pagal tas pačias pradines sąlygas.

8. Saugus pirmas žingsnis — rinkti duomenis, ne sukinėti katilą

Užsirašykite dabartinio sezono kuro sunaudojimą, kokius kambarius šildote, jų temperatūrą ir šildymo sistemos rodmenis. Kartu su specialistu galima įvertinti darbą žemesne radiatorių kontūro temperatūra. Tačiau bandymas švelnią dieną nepakeičia skaičiavimo šalčiams.

Nemažinkite savavališkai kietojo kuro katilo darbo ar grįžtamojo vandens temperatūros: gamintojas gali nustatyti būtinas ribas. Nekeiskite ir karšto vandens higienos bei apsaugos nustatymų vien dėl taupymo. Elektros prijungimą, šaltnešio darbus ir apsaugą nuo užšalimo turi spręsti kvalifikuoti specialistai.

Išvada paprasta: senam namui su radiatoriais šilumos siurblys gali būti geras pasirinkimas. Bet pirkite ne pažadą „tiks jūsų kvadratūrai“, o pagrįstą sprendimą — su radiatorių, nuostolių ir sąnaudų skaičiavimu. Jei tokio skaičiavimo nėra, dar per anksti spręsti, ar apsimoka.

Šaltiniai ir skaičiavimo ribos

Techniniams principams naudoti Lietuvos energetikos agentūros, Energy Saving Trust ir Fraunhofer ISE šaltiniai, susieti prie atitinkamų teiginių. Užsienio tyrimai nėra perkeliami kaip Lietuvos sąnaudų prognozė. Lentelė ir atsipirkimo pavyzdžiai — redakcijos skaičiavimai pagal aiškiai nurodytas prielaidas. Konkrečiam namui reikalingas individualus projektas.